SAUGOS EKSPERTAI

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas Lietuvos Respublikos darbuotoj? saugos ir sveikatos komisijos pos?dyje pristat? informacij? apie darbuotoj? saugos ir sveikatos b?kl? bei darbo ?statym? vykdym? šalies ?mon?se, ?staigose ir organizacijose per 2009 m. tris ketvir?ius.

Dabartin? ekonomin? situacija atitinkamai atsispindi ir Valstybin?s darbo inspekcijos veikloje, kurios apimtys pastebimai išaugo – tenka adekva?iai reaguoti ? gaus? skund?, pareiškim? ir paklausim? skai?i?. Keliam? klausim? juose padaug?jo, palyginti su pernai met? tuo pa?iu laikotarpiu, 42 proc. (nuo 11 842 iki 16 867). Ypa? aktual?s darbo teis?s klausimai, kuri? skunduose, pareiškimuose ir paklausimuose šiais metais 48 proc. daugiau. Darbo teis?s pažeidim? taip pat nustatyta 26 proc. daugiau, iš j? – darbo sutarties – 26 proc., darbo apmok?jimo – 47 proc., d?l neatsiskaitymo – 49 proc. daugiau.

Gana dažnai kei?iantis teisinei bazei, du kartus išaugo paklausim? skai?ius, pilie?i? konsultavimosi poreikis – per tris ši? met? ketvir?ius konsultuota 125 t?kst. asmen? arba 31 proc. daugiau nei pernai tuo pa?iu metu.

Nors gamybos apimtys ir krito, darbuotoj? saugos ir sveikatos pažeidim? išaugo 11 proc. ?mon?ms nepateisinamai mažinant reiklum? šioje srityje, galima pavojinga tendencija: nelaiming? atsitikim? darbe, ypa? mirtin?, skai?ius pavojingiausiuose traumavimo atžvilgiu darbuose (statyba ir statybos darbai, transportavimas, sand?liavimas, krova, žem?s ?kio darbai) sumaž?jo, ta?iau tuo pat metu išaugo nelaiming? atsitikim? skai?ius atliekant kitus darbus – elektros ?rengini? aptarnavimas, automobili? remontas, ?vair?s darbai naudojant paaukštinimo priemones, aptarnaujant ?renginius ir kt. Toks šiandienos atsipalaidavimas saugant darbuotoj? sveikat? ir gyvyb? rytoj ypa? gali skaudžiai pasireikšti.

Analizuojant mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe taip pat akcentuota daugel? met? besikartojanti tendencija: tre?dalio žuvusi?j? darbe stažas toje ?mon?je buvo iki vieneri? met?, o iš j? 36 proc. joje dirbo tik iki dviej? m?nesi?. Šiai problemai spr?sti pasi?lytos konkre?ios kompleksin?s priemon?s.

Šaltinis: Valstybin? darbo inspekcija

?kio ministerija pareng? Alkoholio kontrol?s ?statymo pakeitimo ir papildymo ?statymo projekt?, kuriuo griež?iau sprendžiama alkoholio vartojimo darbo vietose problema.

Ketinama sugriežtinti alkoholio vartojimo darbo vietose tvark?: ?tarus, kad darbuotojai dirba neblaiv?s, jie gali b?ti tikrinami d?l neblaivumo. Numatoma, kad Vyriausyb? ar jos ?galiota institucija tur?s nustatyti darbo metu leidžiam? maksimali? etilo alkoholio koncentracij? ši? asmen? iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skys?iuose. Šiuo metu ?statyme analogiškos nuostatos yra taikomos tik transporto priemones vairuojantiems asmenims.

Šaltinis: www.ukmin.lt

Nuo 2009 m. spalio 23 d. ?sigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s 2004 m. rugs?jo 2 d. nutarimo Nr. 1118 “D?l Nelaiming? atsitikim? darbe tyrimo ir apskaitos nuostat? patvirtinimo” pakeitimai, kuriais buvo pakeisti Nelaiming? atsitikim? darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai). Šiais pakeitimais buvo supaprastinta nelaiming? atsitikim? darbe tyrimo tvarka.

Nustatyta, kad vis? N-1 ir N-2 formos akt? kodus surašo Valstybin?s darbo inspekcijos inspektorius (Nuostat? 7 punktas). Anks?iau galiojusioje Nuostat? redakcijoje buvo nustatyta, kad tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, šiuos kodus tur?jo surašyti darbdavio atstovas.

Nuo pakeitim? ?sigaliojimo Valstybin?s darbo inspekcijos teritoriniam skyriui nebereikia teikti nustatytos formos pranešimo apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius (Nuostat? 79 punktas). Panaikintas Nuostat? 6 priedas – Pranešimo apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius forma.

Nuoroda ? pakeitimus.

Dvejus metus vyko rizikos vertinimui skirta informacin? kampanija ,,Saugi darbo vieta. Naudinga jums. Naudinga verslui.“

Ši? savait? visoje Europoje vyksta Europos darbuotoj? saugos ir sveikatos savait?, vainikuojanti dvejus metus Europos darbuotoj? saugos ir sveikatos agent?ros (Agent?ra) vykdyt? informacin? kampanij?, skirt? rizikos vertinimui, ,,Saugi darbo vieta. Naudinga jums. Naudinga verslui.“ Jos metu visoje Europoje vyksta daugyb? ?vairiausi? rengini? darbuotoj? saugos ir sveikatos tema – nuo konferencij? iki ?moni? rengini?.

Lietuvoje kampanij? „Saugi darbo vieta. Naudinga Jums. Naudinga verslui“ organizuoja Valstybin?je darbo inspekcijoje veikiantis nacionalinis Agent?ros ryši? punktas. Kampanijoje ypa? daug d?mesio skiriama statybai, sveikatos prieži?rai ir žem?s ?kiui, taip pat mažoms ir vidutin?ms ?mon?ms.

Pagrindinis šio dvejus metus trukusio informacinio jud?jimo tikslas – kuo pla?iau skleisti žinias apie rizikos vertinimo svarb?, suteikti darbdaviams bei darbuotojams suprantam? informacij? apie tai, kaip padaryti darbo vietas saugesn?mis ir sveikesn?mis. Pabr?žta, kad b?tent d?l to svarbu nuolat ir sistemingai tikrinti visus darbo aspektus, nagrin?ti, nors ir lengv?, susižalojim? priežastis, spr?sti, koki? pavoj? galima išvengti ir, jei j? negalima išvengti, kokias prevencijos ar apsaugos priemones galima arba reikia taikyti rizikos veiksniams kontroliuoti.

Kampanijos metu siekta diegti nuostat?, kad kiekvienoje ?mon?je vertinti rizik? b?tina – o šio proceso sud?tingum? lemia tik ?mon?s veiklos pob?dis, jos dydis. Labai svarbu, kad ?moni? vadovai suprast?, kaip naudinga vertinant rizik? tartis su darbuotojais, nes jie, remdamiesi savo kasdieniu patyrimu, gali išsakyti itin konkre?i? pastab?. Ypa? mažose, vidutin?se ?mon?se darbuotoj? dalyvavimas gali rizikos vertinim? padaryti tikrai veiksmingu, o ne formaliu procesu.

Vykdydama ši? kampanij? Lietuvoje Valstybin? darbo inspekcija per dvejus metus ?vairiuose šalies miestuose ?moni? vadovams apie profesin?s rizikos vertinim? sureng? nemokam? seminar? cikl?, kuriuose sulaukta nemažai aktyvi? dalyvi?. Paskleista daug naudingos, dalykišk? patarim? teikian?ios literat?ros; jos inspekcijoje galima gauti iki šiol.

Tradiciniam Europos geros praktikos konkursui, kuriame varž?si šimtai organizacij? ir ?moni? iš visos Europos, pateikti ir trys Lietuvos ?moni? pavyzdžiai. Pirm? kart? šiame jau devintus metus organizuojamame konkurse tarp 8 apdovanot? ?moni? iš visos Europos apdovanojim? – už išskirtin? ind?l? atliekant rizikos vertinim? darbo vietose – peln? ir Lietuvos ?mon? – „Mars Lietuva“.

Lietuvoje spalio m?nuo taip pat gausus rengini?, Valstybin?s darbo inspekcijos organizuojam? su nacionaliniu Agent?ros ryši? punktu.

Be ?vairioms auditorijoms aktuali? seminar?, spalio 29 dien? rengiama tarptautin? konferencija, kuri užbaigs profesin?s rizikos vertinimui skirt? kampanij?. Tuo pa?iu, paminint Valstybin?s darbo inspekcijos devyniasdešimties met? sukakt?, bus apžvelgtas Lietuvoje per š? laik? nueitas kelias saugi? darbo viet? link. Savo patirtimi bei ?žvalgomis joje dalysis Lietuvos institucij?, ?staig? atstovai ir darbuotojai, kurie r?pinasi darbuotoj? sauga ir sveikata darbe, siekia užtikrinti palankias s?lygas darbui. Konferencijoje laukiama Lenkijos, Estijos, Latvijos darbo inspekcij? bei Europos darbuotoj? saugos ir sveikatos agent?ros atstov?.

Kaip ir kampanijos metu, iki šiol išsamios informacijos lietuvi? kalb? apie rizikos vertinim? galima rasti svetain?je http://hw.osha.europa.eu/.

Valstybin? darbo inspekcija ir Agent?ros ryši? punktas ragina ?moni? vadovus – kartu su darbuotojais dar syk? pasitikrinkite, kokie pavojai slypi darbo vietose, numatykite priemones jiems išvengti!

Šaltinis: Valstybin? darbo inspekcija

Jau tre?ius metus iš eil?s „Sodra“ fiksuoja nelaiming? atsitikim? darbe skai?iaus maž?jim?. Taip per 2009 m. I pusmet? „Sodra“ sutaup? 2 mln. lit?. Sutaupytos l?šos bus panaudotos socialinio draudimo išmokoms (pensijoms, ligos, motinyst?s, motinyst?s (t?vyst?s) ir bedarbyst?s pašalpoms) mok?ti.

Per 2009 m. I pusmet? „Sodros“ teritoriniuose skyriuose buvo užregistruoti 2643 asmenys, nukent?j? d?l nelaiming? atsitikim? darbe, pakeliui ? darb? ar iš darbo ar tarnybini? komandiruo?i? metu. Tai yra 606 nelaimingais atsitikimais darbe mažiau nei per t? pat? laikotarp? 2008m. Nelaiming? atsitikim? pakeliui ? darb? ar iš darbo lygis, lyginant su pra?jusi? met? tuo pa?iu laikotarpiu, nepakito.

Nelaiming? atsitikim? maž?jim? lemia bendra darbdavi? atsakomyb?s už nelaimingus atsitikimus suvokimas, darbo s?lyg? gerinimas, o taip pat maž?jantis darbo viet? skai?ius. Tai taip pat lemia ir „Sodros“ kasmet skiriamos l?šos ?moni? prevencijos priemoni?, kuriomis tobulinami technologiniai procesai, kuriamos saugios darbo vietos, pašalinami ir sumažinami profesin?s rizikos veiksniai, ?gyvendinimui.

2009 m. I pusmet? daugiausia nelaiming? atsitikim? darbe užregistruota bei ištirta „Sodros“ Vilniaus, Kauno, Klaip?dos skyriuose. Pagal apdraust?j? patirt? traum? sunkum?, daugiausia užregistruota lengv? nelaiming? atsitikim? – 2509, sunki? – 96 ir 38 mirtini ?vykiai. Net 89,2 proc. vis? užregistruot? nelaiming? ?vyki? buvo pripažinti draudiminiais ir tik 3,3 proc. – nedraudiminiais ?vykiais.

Pagrindin? priežastis, kod?l kai kurie nelaimingi atsitikimai pripaž?stami nedraudiminiais ?vykiais, yra ta, kad apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaig?s nuo narkotini?, toksini? ar psichotropini? medžiag?. Nelaimingas atsitikimas pripaž?stamas nedraudiminiu ?vykiu ir tuo atveju, jei apdraustasis nuken?ia d?l savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustat? nusikalstamos veikos požymius arba nustat?, kad ši veika yra susijusi su administraciniu teis?s pažeidimu.

Tais atvejais, kai draudiminiu ?vykiu pripažintas nelaimingas atsitikimas ?vyko d?l tre?iojo asmens kalt?s, „Sodros“ teritoriniai skyriai atgr?žtinio reikalavimo teise išreikalauja išmok?tas sumas iš šio asmens. Per 2009 m. I pusmet? d?l draudiminiais ?vykiais pripažint? nelaiming? atsitikim?, ?vykusi? d?l tre?i?j? asmen? kalt?s, buvo išmok?ta 3 mln. 398 t?kst. Lt draudimo išmok?, o išieškota – 2 mln. 592 t?kst. Lt.

„Sodra“ pastebi, kad nuo 2007 m. maž?ja ir nustatom? profesini? lig? skai?ius. Per 2009 m. I pusmet? buvo užregistruoti 344profesin?s ligos tyrimo ir patvirtinimo aktai, t.y. 18,1 proc. mažiau nei per t? pat? laikotarp? 2008 m.

Šaltinis: „Sodros“ informacija

2009 met? nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijai 60 Lietuvos ?moni? skirta 3 mln. 330 t?kst. Lt Fondo biudžeto l?š?. Sutartis d?l nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijos priemoni? finansavimo ir ?gyvendinimo su Fondo valdyba jau pasiraš? 51 ?mon?.

Kiekvienais metais ?mon?s teikia prašymus skirti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto l?šas prevencijos priemon?ms ?gyvendinti, kuriomis tobulinami technologiniai procesai, kuriamos saugios darbo vietos, pašalinami ir sumažinami profesin?s rizikos veiksniai.

Visos ?mon?s ne mažiau kaip 30 procent? prevencijos priemon?ms reikaling? l?š? turi skirti iš savo biudžeto. Šiais metais didžioji dalis prevencijos ?gyvendinimui numatyt? l?š? yra skirta kritim? iš aukš?io rizikos (surenkamieji pastoliai, ?vair?s statybiniai keltuvai ir kt.) bei kenksming? medžiag? koncentracijos mažinimui darbo vietose (šildymo, v?dinimo, ištraukiamosios filtruojan?ios ventiliacijos sistem? rekonstrukcija bei ?rengimas), optimalioms darbo s?lygoms užtikrinti, siekiant didinti darbo našum?, saugum?, tausoti žmogaus sveikat?.

2008 met? nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijai 70 Lietuvos ?moni? buvo skirta 5 mln. 878 t?kst. Lt Fondo biudžeto l?š?. Ta?iau tik 66 ?mon?s su Fondo valdyba pasiraš? nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijos priemoni? finansavimo ir ?gyvendinimo sutartis. Kadangi 2008 metais 4 ?mon?s su Fondo valdyba nepasiraš? toki? sutar?i?, papildomos l?šos Socialin?s apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro ?sakymu buvo skirtos Kauno technologijos universiteto prevencijos priemon?ms ?gyvendinti.

Per 2008 metus ?sisavinta 4 mln. 139 t?kst. Lt Fondo biudžeto l?š?. Iš 67 ?moni?, pasirašiusi? sutartis, 49 ?mon?s visiškai ?gyvendino numatytas prevencijos priemones. D?l užsit?susi? darb? bei finansini? sunkum?, 5 ?mon?s prevencijos priemoni? ?gyvendinim? užbaig? 2009 met? pirm?j? ketvirt?.

?mon?s, kurios tinkamai ne?vertino savo finansini? galimybi?, buvo priverstos nutraukti sutar?i? vykdym?. 2008 metais net 12 ?moni? ne?gyvendino planuot? darb?.

Šaltinis: „Sodros“ informacija

Utenos rajono apylink?s prokurat?ros prokuroras Rimantas Jurkevi?ius perdav? nagrin?ti rajono apylink?s teismui nusikaltimo asmens socialin?ms teis?ms baudžiam?j? byl? , kurioje nusikalstamos veikos padarymu – darb? saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavim? pažeidimu kaltinamas 42 met? individualios ?mon?s savininkas V. J.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, prieš dvejus metus ruden? Utenos rajono Min?iagir?s girininkijos Strazd? miške, esan?iame Tauragn? seni?nijoje, pjaudamas med? gyvyb?s neteko didel? miško pjov?jo darbo patirt? tur?j?s, bet be apsauginio šalmo dirb?s S. V. Nupjauta pušis virsdama užkliud? egl?, nuo sm?gio atskilusi šaka sunkiai sužalojo nuo netik?to sm?gio neapsaugot? miško kirt?jo galv?. Nukent?jusiojo, nugabento ? Ignalinos, v?liau ? Vilniaus greitosios pagalbos ligonin?s reanimacijos skyri? gyvyb?s nepavyko išgelb?ti.

„Baudžiam?ja tvarka d?l miško darbuose gyvyb?s netekusio žmogaus prival?s atsakyti darbdavys. Ši skaudi nelaim? ?vyko d?l ?statym? ir darb? saugos taisykli? nuostat? nepaisymo. Individualios ?mon?s savininkas, pasamd?s miškui kirsti pjov?j?, nesudar? su juo darbo sutarties, nepasir?pino miško kirt?jo darbo saugumu ir sveikatos apsauga, nors ir prival?jo t? padaryti. Pagal galiojan?ius ?statymus darbdavys yra atsakingas už darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavim? vykdym? ir kontrol?. Taip pat buvo pažeisti miško darb? saugos taisykli? reikalavimai, kurie nurodo, kad pjov?jas, dirbantis su motoriniu pj?klu, privalo tur?ti atitinkam? kvalifikacij?, draudžiama dirbti motoriniu pj?klu be apsauginio šalmo. Su šalmais tur?t? b?ti ir visi medienos ruošoje esantys asmenys. Kaltinamojo baudžiam?j? atsakomyb? lengvinanti aplinkyb? yra ta, kad jis visiškai pripažino jam inkriminuojam? nusikalstam? veik?“,- teig? Utenos rajono apylink?s prokurat?ros prokuroras Rimantas Jurkevi?ius, padarytoje nusikalstamoje veikoje nustat?s požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso straipsnyje d?l darb? saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavim? pažeidimo.

Utenos rajono apylink?s teismas, išnagrin?j?s administracin? byl? d?l nelegalaus darbo, savinink? jau yra nubaud?s 3000 lit? pinigine bauda.

Darbdavys ar jo ?galiotas asmuo, pažeid?s darb? saugos ?statymuose ar kituose teis?s aktuose nustatytus darb? saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu d?l to ?vyko nelaimingas atsitikimas žmon?ms, avarija ar atsirado kitoki? padarini?, baudžiamas bauda arba laisv?s at?mimu iki aštuoneri? met?.

Šaltinis: www.prokuraturos.lt

Šiauli? rajono apylink?s prokurat?ra baig? ikiteismin? tyrim? ir Šiauli? rajono apylink?s teismui perdav? baudžiam?j? byl?, kurioje 35 m. A. P. kaltinamas pažeid?s darb? saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. D?l ši? pažeidim? du jaunuoliai, kuri? vienas – nepilnametis, žuvo, o dar trys nepilname?iai patyr? sužalojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. P. 2006 m. geguž?s–birželio m?nesiais buvo nelegaliai nusamd?s penkis nepilname?ius vaikus ardyti Daug?li? g., Kurš?n? mieste, Šiauli? rajone, esant? nenaudojam? m?rin? pastat?. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis su nepilname?iais nebuvo sudar?s darbo sutarties ir nesupažindino j? su darbo saugos taisykl?mis. Birželio 7 dienos pavakaryje pastato siena ardoma ?griuvo ir prispaud? dirbusius nepilname?ius. Du vaikinai žuvo, o dar trys patyr? sužalojimus, iš j? vienas ? labai sunkius.

Nors kaltinamasis savo kalt? neigia, motyvuodamas tuo, kad nepilname?iai es? dirbo savo noru, Šiauli? rajono apylink?s prokurat?ros vyriausiojo prokuroro Gintaro Misevi?iaus teigimu, „tyrimo metu gautas ?sigalioj?s Šiauli? rajono apylink?s teismo sprendimas administracin?je byloje, kuriuo A. P. buvo pripažintas darbdaviu, nelegaliai samdžiusiu nepilname?ius ardyti nenaudojam? pastat?“.

Už šio nusikaltimo padarym? baudžiamasis ?statymas numato baud? arba laisv?s at?mim? iki 8 met?.

Šaltinis: www.prokuraturos.lt

2008 m. Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose buvo užregistruoti 5862 asmenys, nukent?j? d?l nelaiming? atsitikim? darbe, pakeliui ? darb? ar iš darbo ar tarnybini? komandiruo?i? metu. Analizuojant penkeri? paskutini? met? Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose užregistruot? nelaiming? atsitikim? statistinius duomenis, nuo 2007 m. pastebimas nelaiming? atsitikim? maž?jimas.

2008 m. užregistruota net 325 nelaimingais atsitikimais darbe mažiau nei 2007 m., o nelaiming? atsitikim? pakeliui ? darb? ar iš darbo lygis išliko toks pat. Daugiausia nelaiming? atsitikim? darbe buvo užregistruota bei ištirta Fondo valdybos Vilniaus, Kauno, Klaip?dos skyriuose. Kaip ir kiekvienais metais, pernai daugiausia užregistruota lengv? nelaiming? atsitikim? – 5537, sunki? – 216 ir 109 mirtini ?vykiai. Išnagrin?jus visus pra?jusiais metais užregistruotus nelaimingus atsitikimus, 5155 (87,9 proc.) ?vykiai buvo pripažinti draudiminiais ?vykiais ir 291 (5 proc.) nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu ?vykiu.

Viena iš pagrindini? priežas?i?, lemian?i? nelaiming? atsitikim? pripažinim? nedraudiminiais ?vykiais, yra ta, kad apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaig?s nuo narkotini?, toksini? ar psichotropini? medžiag?. Kita svarbi priežastis – apdraustieji nukent?jo d?l savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustat? nusikalstamos veikos požymius arba, kad ši veika susijusi su administraciniu teis?s pažeidimu.

Tais atvejais, kai draudiminiu ?vykiu pripažintas nelaimingas atsitikimas ?vyko d?l tre?iojo asmens kalt?s, Fondo valdybos teritoriniai skyriai, remdamiesi atgr?žtinio reikalavimo teise, išreikalauja išmok?tas sumas iš šio asmens. D?l toki? ?vyki? Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose 2008 m. buvo išmok?ta 4 mln. 317 t?kst . Lt draudimo išmok?, o išieškota – 3 mln. 380 t?kst . Lt.

Per 2008 m. Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose buvo užregistruotas 671profesin?s ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas. Remiantis keli? paskutini? met? statistiniais duomenimis, matyti, kad profesini? lig? nustatymo skai?ius nepastovus. Nuo 2004 m. šis skai?ius spar?iai augo, ta?iau 2007 m. augimas stabilizavosi ir netgi sumaž?jo. Akivaizdu, kad Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 ?sakymu Nr.1087 patvirtinti Profesini? lig? nustatymo kriterijai padar? teigiam? poveik? profesini? lig? nustatymui. Profesini? lig? nustatymo skai?iaus maž?jimas užfiksuotas ir 2008 m. Fondo valdyba ir teritoriniai skyriai d?l gin?ytin? klausim?, susijusius su profesin?s ligos nustatymu ar tyrimu, sprendimo kreipiasi ? Centrin? darbo medicinos ekspert? komisij?. Pernai šia teise pasinaudojo 14 Fondo valdybos teritorini? skyri?, kilus abejoni? d?l 33 asmenims nustatytos profesin?s ligos diagnoz?s pagr?stumo.

Šaltinis: „Sodros“ informacija

Kiekvienais metais ?mon?s teikia prašymus skirti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto l?šas prevencijos priemon?ms ?gyvendinti, kuriomis tobulinami technologiniai procesai, kuriamos saugios darbo vietos, pašalinami ir sumažinami profesin?s rizikos veiksniai.

2008 met? nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijai 70 Lietuvos ?moni? buvo skirta 5 mln. 878 t?kst. Lt Fondo biudžeto l?š?. Ta?iau tik 66 ?mon?s su Fondo valdyba pasiraš? nelaiming? atsitikim? darbe ir profesini? lig? prevencijos priemoni? finansavimo ir ?gyvendinimo sutartis. Kadangi 2008 metais 4 ?mon?s su Fondo valdyba nepasiraš? toki? sutar?i?, papildomos l?šos Socialin?s apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro ?sakymu buvo skirtos Kauno technologijos universiteto prevencijos priemon?ms ?gyvendinti.

Visos ?mon?s ne mažiau kaip 30 procent? prevencijos priemon?ms reikaling? l?š? turi skirti iš savo biudžeto. Didžioji dalis prevencijos ?gyvendinimui numatyt? l?š? buvo skirta kritim? iš aukš?io rizikos (surenkamieji pastoliai, ?vair?s statybiniai keltuvai ir kt.) bei kenksming? medžiag? koncentracijos mažinimui darbo vietose (šildymo, v?dinimo, ištraukiamosios filtruojan?ios ventiliacijos sistem? rekonstrukcija bei ?rengimas), optimalioms darbo s?lygoms užtikrinti, siekiant didinti darbo našum?, saugum?, tausoti žmogaus sveikat?.

Per 2008 metus ?sisavinta 4 mln. 139 t?kst. Lt Fondo biudžeto l?š?. Iš 67 ?moni?, pasirašiusi? sutartis, 49 ?mon?s visiškai ?gyvendino numatytas prevencijos priemones. D?l užsit?susi? darb? bei finansini? sunkum?, 5 ?mon?s prevencijos priemoni? ?gyvendinim? užbaig? 2009 met? pirm?j? ketvirt?. Toliau 2008 met? prevencijos priemoni? sutartys nebeprat?siamos.

?mon?s, kurios tinkamai ne?vertino savo finansini? galimybi?, buvo priverstos nutraukti sutar?i? vykdym?. 2008 metais net 12 ?moni? ne?gyvendino planuot? darb?.

Šiuo metu „Sodra“ kartu su Valstybine darbo inspekcija aktyviai nagrin?ja 2009-?j? met? pateiktus projektus. Apie patvirtintus projektus draud?jai bus informuojami raštu.

Šaltinis: „Sodros“ informacija